Lietuvos biotechnologijų sektorius ir toliau nuosekliai auga – Lietuvos biotechnologų asociacijos (LBTA) duomenimis, pernai šio sektoriaus įmonių pajamos sudarė 2,6 mlrd. eurų (2020 m. 1,9 mlrd. eurų), o vienas privataus sektoriaus darbuotojas apytiksliai sugeneravo 0,95 mln. eurų pajamų (2020 m. 0,78 mln. eurų). Didėjo ir šioje srityje privačiame sektoriuje dirbančiųjų skaičius – lyginant su 2020 m., pernai jis išaugo iki 2790 – 565 darbuotojais daugiau nei prieš dvejus metus. Nuo 2010 m. mūsų šalies biotechnologijų sektoriaus pajamos šoktelėjo į viršų daugiau kaip 11 kartų.
LBTA prezidentas Tomas Andrejauskas džiaugiasi, kad COVID-19 pandemija nepakenkė sektoriaus augimui, netgi priešingai – nemažai Lietuvos biotechnologijų įmonių svariai prisidėjo prie pandeminės situacijos valdymo, o kai kurios pradėjo kurti naujus produktus, gaminti testavimo rinkinius bei vakcinų komponentus. Pasak T. Andrejausko, biotechnologijų sektorius augo ir auga visą pastarąjį dešimtmetį – kiekvieną mėnesį į LBTA įstoja 3–4 naujos įmonės, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje vystomi biotechnologijų kompetencijos centrai, turime nemažai žinomų įmonių: „Thermo Fisher Scientific Baltics“, „Northway Biotech“, „Biomatter Designs“, „Roquette Amilina“, „Bioenergy LT“, „CasZyme“ ir kt., taip pat galime pasigirti sėkmės istorijomis ir technologiniais išskirtinumais. Matome augantį sektoriaus startuolių skaičių. Ypač džiugina tai, kad randasi vis daugiau startuolių, kurie yra atžalinės įmonės nuo universitetų, į kurias perkeliamos tuose universitetuose sukurtos technologijos ar produktai.
„Lietuva turi geras prielaidas pasiekti planuojamus 5 proc. šalies BVP, tačiau tam reikia didesnio ne tik verslo, bet ir valstybės indėlio: plėtoti inkubatorius, akseleravimo programas ir, svarbiausia, sistemiškai investuoti į technologijų plėtrą, jų komercializavimą. Siekiant pasaulinio proveržio, į biotechnologijų ir gyvybės mokslų sektorių turėtų būti investuojama bent 10 kartų daugiau nei šiandien, mažiausiai 250–300 mln. eurų. Nors šiandienės aplinkybės perdėlioja prioritetus, tačiau reikia įsivertinti ir tai, kad biotechnologijų sektorius kuria aukštą pridėtinę vertę, generuoja reikšmingas pajamas valstybei ilgalaikėje perspektyvoje. Be to šis sektorius yra anti-ciklinis, ką patvirtino ir pandeminis periodas, todėl valstybei būtų puikus pajamų apsidraudimo instrumentas kriziniuose laikotarpiuose“, – tvirtina LBTA prezidentas.
Biotechnologijų ir gyvybės mokslų Lietuvoje potencialą atskleidžia ir žmogiškasis kapitalas. Remiantis LBTA iš šešių aukštųjų mokyklų surinktais duomenimis, pernai su biotechnologijomis ir gyvybės mokslais susijusias studijų programas studijavo 1309 studentai – 1009 bakalaurantai ir 300 magistrantai. Nors studijuojančių skaičius atrodo nemažas, tačiau rinkai trūksta biotechnologijos specialistų. Turime pavyzdžių, kad kai kurios įmonės įdarbino specialistus iš kaimyninių šalių. Esant tokiai darbo rinkos konjunktūrai, matome sparčiai augantį biotechnologijų srities atlyginimų vidurkį, kuris sudaro apie 2800 eurų. Tai turėtų paskatinti daugiau jaunų žmonių rinktis šios srities studijas ir sieti savo karjerą su gyvybės mokslais bei biotechnologijomis. Mokslo ir studijų institucijose pradeda trūkti valstybės finansuojamų tyrėjų vietų, todėl, atliepiant į rinkos poreikius, valstybei ir universitetams būtina finansuoti papildomus tyrėjus ir mokslo daktarus gyvybės mokslų ir biotechnologijų srityje.
Mūsų šalyje sukurta moderni biotechnologijų ir gyvybės mokslų infrastruktūra sektorių dar labiau stiprina, o 2020 m. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) pradėjo veikti Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) Partnerystės institutas. Tai reikšmingas Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus tarptautinis įvertinimas. Šiame analogų Lietuvoje neturinčiame institute dirba šešios aukšto lygio tarptautinės tyrėjų grupės, plėtojančios ir stiprinančios pasaulinį pripažinimą pelniusią genų redagavimo technologiją, kurios vienas iš kūrėjų yra VU GMC išskirtinis profesorius Virginijus Šikšnys. Nauji mokslo centrai prisideda ne tik prie talentų ugdymo, tačiau juose atliekami taikomieji moksliniai tyrimai esamoms įmonėms.
Lietuva kaip biotchnologijų ir gyvybės mokslų sričių lyderė bei Europos traukos centras artimiausiu metu sulauks pasaulinio dėmesio – spalio 26–27 dienomis Vilniuje vyks pirmaujančio Europoje pramoninės biotechnologijos ir bioekonomikos forumas „Naujos kartos ekonomikos: pramoninė biotechnologija tvariai visuomenei“, kuriame bus diskutuojama, kaip pramoninė biotechnologija prisideda prie sektorių permainų ir vartotojų pasirinkimų bei poreikių. Renginyje dalyvaus daugiau nei 500 pramonės lyderių, mažų bei vidutinių įmonių atstovų, politikos formuotojų, akademikų, o patirtimi bei įžvalgomis dalysis per 50 pranešėjų. Tai didžiausia tokio pobūdžio konferencija Europoje, kuri dar labiau įtvirtins Lietuvą pasauliniame biotechnologijų žemėlapyje.
LBTA vienija 37 įmones, kurios gamina ir kuria biotechnologinius produktus bei teikia paslaugas gyvybės mokslų sektoriuje, taip pat 9 mokslo ir studijų įstaigas, vykdančias fundamentinius ir tiriamuosius mokslinius tyrimus biotechnologijų srityje, įskaitant ir individualius tyrėjus, aktyviai dalyvaujančius biotechnologijų srities moksliniuose tyrimuose.
LBTA tikslas – skatinti biotechnologijos mokslą ir platesnį jo pritaikymą Lietuvos ekonomikoje sprendžiant globalias aplinkosaugos ir gyvenimo kokybės iššūkius. LBTA išskiria gyvybės mokslus, medicinos technologijas ir bioekonomiką kaip prioritetines veiklos sritis.
Nuotraukos iš Thermo Fisher Scientific archyvo.
