Trys Baltijos šalys vienija savo pajėgas biotechnologijų srityje, siekdamos sukurti gyvybingą šios srities ekosistemą. Jai pamatas jau padėtas – parengtas veiksmų planas, o jame numatytus pokyčius įgyvendinti padės planuojamas įsteigti Baltijos šalių biotechnologijų hub‘as.
Biotechnologijų sektorius, kaip vienas pagrindinių šių dienų technologinių proveržių, yra neatsiejamas nuo trijų Baltijos valstybių ekonominio klestėjimo. Biotechnologijos yra esminė ir nuolat auganti ekonomikos dalis, visuomenei suteikianti platų spektrą įvairiausių naudų.
Baltijos šalis nuo pat jų nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais vienija reikšminga ekonominė pažanga, o biotechnologijos patenka tarp prioritetinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos ir sumaniosios specializacijos sričių. Tačiau padrikos, fragmentuotos iniciatyvos, bendradarbiavimo tarp minėtų valstybių trūkumas signalizuoja apie integralios regioninės biotechnologijų ekosistemos poreikį.
Tam turėtų pasitarnauti minėtas veiksmų planas – strateginė projekto „BioConnect“ iniciatyva, skirta sukurti integralią ir stiprią biotechnologijų ekosistemą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, paremtą Šiaurės šalių patirtimi. Minėta iniciatyva identifikuoja esminius tokios ekosistemos iššūkius ir siūlo veiksmingus būdus jiems įveikti. Tam būtini talentai, infrastruktūra, finansavimas ir politinė valia.
Veiksmų planas, prie kurio prisidės visos trys valstybės, atneš joms neabejotinos naudos – leis sukurti vieningą biotechnologijų ekosistemą, paremtą inovacijomis, ekonomikos augimu ir visuomenės klestėjimu visame regione. Šių pokyčių įgyvendinimą užtikrins Baltijos šalių biotechnologijų hub‘as. Jį įsteigti yra įsipareigojęs „BioConnect“ konsorciumas, sudarytas iš akademinio pasaulio, pramonės ir visuomenės atstovų.
Inovacijų agentūros „Biotech Lab“ vadovės Jekaterinos Kalinienės teigimu, Baltijos šalys, veikdamos atskirai, jau įrodė, kad gali sparčiai augti ir įsitvirtinti gyvybės mokslų srityje, tačiau veikdami kartu galime tapti dar konkurencingesni pasauliniu mastu.
„Baltijos biotechnologijų veiksmų planas ir būsimas „Baltic Biotech Hub“ yra puikūs įrankiai, kurie sujungs talentus, infrastruktūrą, finansavimą ir galimai reguliacinę aplinką. Lietuvai, kaip ir kaimynėms, svarbu ne tik stiprinti nacionalinę ekosistemą, bet ir kurti integruotą regioninę biotechnologijų ekosistemą, kuri atvertų naujas galimybes inovacijoms, ekonomikai augti, taip pat visuomenės gerovei“, – pažymi J. Kalinienė.
Asociacijos „LithuaniaBIO“ prezidentas Tomas Andrejauskas atkreipia dėmesį, kad Lietuva šiemet švenčia pramoninės biotechnologijos 50-metį: „Turime gilias tradicijas, kurias sujungę kartu su Latvijos bei Estijos akademijos bei verslo kompetencijomis biotechnologijų srityje, galime sukurti stiprų Baltijos šalių klasterį, kuris, bendradarbiaudamas su Šiaurės šalių partneriais, galėtų sėkmingai konkuruoti pasaulinėje rinkoje bei ugdyti talentus.“
„Latvija turi gilias mokslines tradicijas medicininės chemijos, vaistų kūrimo ir biomedicinos srityse, tačiau, kai kalba pasisuka apie komercializavimą, plėtrą ir patekimą į rinką, mūsų šalies galimybės ir ištekliai čia riboti. Bendradarbiaudama su Estija ir Lietuva, Latvija galėtų sutelkti talentus, pritraukti daugiau tarptautinių investicijų ir sukurti kritinę masę, kuri Baltijos šalis paverstų galingu žaidėju europinėje ir pasaulinėje gyvybės mokslų arenoje“, – teigia Latvijos nevyriausybinės organizacijos „Biocatalyst Foundation” atstovas Andrii Shekhirev.
„Enterprise Estonia“ atstovaė dr. Reet Reinart-Okugbeni antrina, kad Estija mato didžiulę pridėtinę vertę glaudžiai bendradarbiauti su Latvija ir Lietuva biotechnologijų srityje, nes visas tris šalis vienija panašūs iššūkiai, bendros ambicijos: „Suvieniję jėgas, galime sukurti stiprią regioninę tapatybę ir veiksmingiau paremti mūsų inovatorius. Baltijos biotechnologijų veiksmų planas ir Baltijos šalių biotechnologijų hub‘as suteiks struktūrą, kurios mums reikia, kad galėtume sutelkti turimus išteklius, dalytis patirtimi bei užtikrinti didesnį Baltijos valstybių biotechnologijų įmonių matomumą ir konkurencingumą Europos mastu.“
Baltijos šalys aptarti tolesnį bendradarbiavimą ir veiksmų planą galės jau netrukus – Vilniuje rugsėjo 17–18 dienomis vyksiančioje gyvybės mokslų konferencijoje „Life Sciences Baltics“, asociacijos „LithuaniaBIO“ organizuojamame verslo forume.
