Š.m. Spalio 2 d. Jungtinės Karalystės ambasada Vilniuje ir Lietuvos biotechnologų asociacija organizavo diskusiją apie gyvybės mokslų akseleravimą Lietuvoje. Renginio metu Didžiosios Britanijos atstovai pristatė jų šalyje veikiančius akseleravimo modelius. Keletą metų Lietuvoje vyksta įvairios diskusijos apie specializuoto gyvybės mokslų akseleratoriaus modelio įgyvendinimą bei jo būtinumą mūsų šalyje, tačiau iki šiol tokios platformos sukūrimas kelia daug klausimų – Koks akseleratoriaus modelis turėtų būti įgyvendinamas? Koks turėtų būti valstybės vaidmuo šioje įstaigoje? Kaip pritraukti verslo investicijas ir kompetencijas?
„Semi-virtual workshop on Life Science accelerators” renginys buvo įgyvendintas siekiant atviros diskusijos su industrijos, akademijos ir valstybinio sektoriaus atstovais remiantis ekspertų iš Didžiosios Britanijos įžvalgomis. Renginio pranešėjas Dr. Christopher Haley iš NESTA pristatė verslo akseleratorių veiklos ypatumus, iššūkius ir reikšmingas įžvalgas gautas 2019 m. atlikus D. Britanijoje veikiančių akseleratorių veiklą. NESTA yra D. Britanijos inovacijų fondas, kuris buvo įkurtas 1997 metais D.Britanijos vyriausybės, tačiau šio metu veikia kaip paramos organizacija skatinanti inovacijų vystymą visuomenės naudai. NESTA daugelį metų prisideda prie akseleratorių veiklos, atlieka mokslinius tyrimus pagal vyriausybės poreikius. Europos Komisijos pavedimu NESTA yra įkūrusi pan-European Accelerator Assembly. Dr. Haley pranešimo metu pristatė analizės „The impact of business accelerators and incubators in the UK” rezultatus. NESTA tyrimas parodė, kad startuolių dalyvavimas akseleravimo programose teigiamai įtakoja jų rodiklius: didina įmonės išgyvenamumą iki 50%, pritraukia daugiau investicijų bei padidina įmonės darbuotojų skaičių nuo 1-10 iki 11-50. Visgi, ne visi akseleratoriai ir inkubatoriai prisideda prie tokių rodiklių augimo, todėl labai svarbu identifikuoti kokią paramą ir pagalbą turi teikti akseleravimo programos. Kadangi Lietuvoje netyla diskusijos dėl gyvybės mokslų akseleratoriaus, Dr. Haley pasidalino rekomendacijoms skirtomis kuriantiems šias programas.
Jungtinės Karalystės ambasadorius Brian Olley atidaro renginį
Gyvybės mokslų akseleratoriaus kūrėjai turi labai aiškiai apsibrėžti savo misiją. Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai akcentuojamas 5% BVP, kurį generuotų gyvybės mokslų sektorius iki 2030, tikslas. Tad akseleratoriaus veiklos rodikliai yra daugiausiai orientuoti į regioninį sektoriaus augimą, o ne startuolių auginimą. Programos formavimo procese Dr. Haley taip pat rekomendavo realistiškai pažvelgti į akseleratoriaus finansavimo modelį ir finansinę grąžą, ankstyvas veiklos analizes, bendradarbiavimą su akademinėmis įstaigomis ir virtualius mokymų sprendimus. Lietuvoje gyvybės mokslų akseleratoriaus finansavimas aktyviai svarstomas Ekonomikos ir Inovacijų ministerijoje, tad NESTA atstovas pateikė patarimus valstybiniam sektoriui ir pranešimo klausantiems ministerijų ir valstybinių įstaigų atstovams. Valstybei investuojant į akseleratorius svarbu įvertinti netiesioginius, papildomus investicijų naudos efektus, startuoti su pilotinėmis programomis, atlikti nuoseklią veiklos analizę ir nepamiršti, kad akseleratoriai nėra „sidabrinės kulkos” – neišspręs sisteminių ir struktūrinių problemų. Jei tokios egzistuoja – būtina pirmiausiai sureguliuoti procesus ir užtikrinti technologijų vystymo ekosistemų funkcionalumą.
Lietuvoje šiuo metu yra įvairių programų skirtų gyvybės mokslų industrijos augimui skatinti. Tokią programą įgyvendina ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). MITA vykdo įmonių konsultavimą, skelbia konkursus ir organizuoja renginius, taip pat finansuoja startuolius ir SVV skiriant finansavimą pagal Inočekių, Inostarto ir kitas programas. Tačiau jaunam verslui labai trūksta specifinių, ekspertinių paslaugų susijusių su technologijų vystymu, rinkos analize ir pagalbos pritraukiant sektoriaus poreikius atitinkančias investicijas. MITA ir kitų valstybinių įstaigų teikiamos finansavimo priemonės yra aktyviai išnaudojamos sektoriaus įmonių, tačiau augant įmonių skaičiui pradeda trūkti infrastruktūros, kuri atitiktų sektoriui specifinius kokybės reikalavimus.
Renginio antrasis svečias – Colin Roberts – D. Britanijoje veikiančio gyvybės mokslo akseleratoriaus BioCity vadovas pristatė unikalų akseleratoriaus modelį. BioCity yra integruotas akseleravimo modelis, kuris jungia akseleravimo programas, inkubavimo paslaugas ir investuotojus. BioCity vykdo startuolių atranką nuo itin ankstyvų stadijų, bendradarbiaujant su universitetais jie ieško potencialių technologijų (pre-akseleravimas), startuolius vertina intensyviai pasitelkdami ekspertus iš akademijos, sveikatos priežiūros ir industrijos atstovų. Mokslinė ir komercinė vertė vertinama būtent per akseleravimo programą, ir tik daugiausiai žadančios įmonės įsikuria BioCity.
Akseleravimo programų ir inkubatorių bendradarbiavimas yra svarbi sėkmingų programų ašis. Lietuvos ateities DNR ekonomikos plane yra numatytas 6 naujų inkubatorių įkūrimas, kurie, tikėkimės, bus sujungti su kuriamu akseleratoriumi ir veiks kaip vieninga sistema užtikrinanti nuoseklų ir efektyvų technologijų gyvybės mosklų srityje vystymą, kitu atveju 5% BVP 2030 m. tikslas vargu ar bus pasiektas.
Renginio metu, VšĮ Verslios Lietuvos vadovė Daina Kleponė pristatė 2018 m. kompanijos Johnson&Johonson vykdytą gyvybės mokslų sektoriaus analizę, kurios metu nustatyta, kad sektoriaus įmonėms iš tiesų yra sudėtinga pritraukti investicijas. Gyvybės mokslų sektoriaus startuoliai dažniausiai yra vertinami kaip aukštos rizikos ir reikalauja ženkliai didesnių investicijų nei kitų sektorių įmonės. Todėl diskusijos metu, kurioje be pranešėjų dalyvavo ir UAB Droplet Genomics direktorius Juozas Nainys ir LBTA prezidentas Tomas Andrejauskas, buvo akcentuota investuotojų svarba dalyvaujant akseleravimo programos rengimo procese. BioCity pateiktas integruotas modelis, kuris apjungia universitetus, sveikatos priežiūros įstaigas, investuotojus ir industrijos atstovus iš ties sulaukė daug susidomėjimo iš renginio dalyvių.
Lietuvos ir D. Britanijos bendradarbiavimas pasitelkiant ekspertus vystant ir įgyvendinant gyvybės mokslų akseleratorių Lietuvoje yra itin svarbus sklandaus ir efektyvaus proceso užtvirtinimui. Panašu, kad daug metų diskusijose aptariamas gyvybės mokslų akseleravimo projektas įgauna formą – svarstomos konkrečios investicijos, aršiai vyksta diskusijos dėl tinkamo akseleratoriaus modelio. Deja, niekas nekalba apie planuojamo įgyvendinti akseleratoriaus kokybę – efektyviausių programų parinkimą, geriausių ekspertų pritraukimą, egzistuojančių programų integravimą, įmonių inkubavimo galimybes.
Nepaisant vykstančių diskusijų, šiuo metu yra sunku atsakyti, kada Lietuvoje pradės veikti gyvybės mokslų akseleratorius. Lietuvos biotechnologų asociacija nori paskatinti visas suinteresuotas šalis gyvybės mokslų akseleratoriaus Lietuvoje įgyvendinimu jungtis ir finalizuoti šį projektą užtikrinant jo kokybę, efektyvumą ir tęstinumą, siekiant ne individualios, o bendruomeninės naudos.
