Gyvybės mokslų ir biotechnologijų sektorius Vidurio Europoje vystosi vis sparčiau ir sparčiau. Lietuva, Lenkija ir Čekija vienija savo pajėgas, siekdamos pozicionuoti regioną kaip Europos inovacijų ir biotechnologinės gamybos centrą. Ši iniciatyva žymi naujo bendradarbiavimo etapo – gyvybės mokslų be sienų – pradžią, kai mokslas, pramonė ir startuoliai susilieja į vieną dinamišką tinklą.
Lenkija yra Europos pramonės gamybos lyderė, pasižyminti stipriu biotechnologijų sektoriumi. Ši šalis yra pripažinta dėl aukštos vertės eksporto keliose srityse, vienos iš jų – biotechnologiniai sprendimai ir farmacija. Lenkija kasmet parengia tūkstančius biotechnologijos, farmacijos, medicinos, chemijos ir biomedicinos inžinerijos absolventų, taip užtikrindama nuolatinę specialistų, pasirengusių dirbti mokslinių tyrimų, klinikinių tyrimų, farmacijos gamybos ir medicinos prietaisų kūrimo srityse, pasiūlą. Gyvybės mokslų sektorius Lenkijoje tampa vis konkurencingesnis ir novatoriškesnis, todėl vis patraukliau investuoti į biotechnologijas, farmaciją, regeneracinę ir personalizuotą mediciną. Kaip teigiama Lenkijos prekybos ir investicijų agentūros ataskaitoje, šios šalies gyvybės mokslų sektoriuje dirba 150–200 tūkst. specialistų.
„Lenkija stiprina savo, kaip pagrindinio biotechnologijų centro Vidurio Europoje, vaidmenį. 2023 m. vidaus išlaidos biotechnologijų moksliniams tyrimams ir plėtrai siekė apie 390 mln. eurų. Tai, remiantis vyriausybės duomenimis, yra 20,1 proc. daugiau nei pernai. 2023 m. investavusi 500 mln. eurų ir sparčiai plėsdama inovacijų infrastruktūrą, Lenkija kloja tvirtą pagrindą besiformuojančiam Lietuvos, Lenkijos ir Čekijos biotechnologijų koridoriui. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo stiprinimas yra labai svarbus, siekiant konsoliduoti Vidurio ir Rytų Europos regiono, kuriame biotechnologijos atlieka pagrindinį vaidmenį, poziciją kaip konkurencingo ir inovacijomis grindžiamo europinio gyvybės mokslų centro“, – teigia dr. Magdalena Kulczycka iš Biotechnologijų inovacijų instituto.
Gyvybės mokslų industrija vertinama kaip pagrindinė Lietuvos bioekonomikos tyrimais grįstų inovacijų stiprybė, o Lietuvos gyvybės mokslų sektorius yra vienas sparčiausiai augantis Europoje. Šiuo metu šalyje veikia daugiau nei 300 gyvybės mokslų įmonių, kuriančių MTEP ir inovacijų sprendimus, iš kurių daugiau nei 120 – startuoliai. 87 proc. Lietuvoje sukurtos gyvybės mokslų produkcijos eksportuojama į pagrindines pasaulines rinkas – JAV, Nyderlandus ir Vokietiją. Lietuva, galinti didžiuotis ir stipriais mokslinių tyrimų centrais, pažangia vaistinių preparatų gamyba, jau įsitvirtino kaip mokslu grindžiamų inovacijų variklis ir tiltas tarp akademinės bendruomenės ir pramonės.
„Mūsų bendras tikslas – stiprinti regiono, kaip konkurencingo biotechnologinių inovacijų ir gamybos centro, pozicijas. Sujungdami jėgas su partneriais Lenkijoje ir Čekijoje, galime paspartinti technologijų perdavimą, pritraukti daugiau investicijų ir sukurti vieningą Vidurio Europos ekosistemą, kurioje mokslinė kompetencija virsta pasauliniu poveikiu“, – teigia Lietuvos biotechnologijų asociacijos „LithuaniaBIO“ prezidentas Tomas Andrejauskas.
Čekija derina mokslinę kompetenciją su didėjančiu investuotojų susidomėjimu. Šalyje veikia beveik 400 su biotechnologijomis susijusių įmonių, kuriose dirba daugiau nei 22 tūkst. specialistų ir kurios generuoja daugiau nei 3 mlrd. eurų metinių pajamų. Šiuo metu daugiau nei 12 tūkst. studentų studijuoja gyvybės mokslus. Čekijos investicijų ir verslo plėtros agentūros „CzechInvest“ duomenimis, nuo 2003 m. gyvybės mokslų sektorius pritraukė 1,5 mlrd. eurų tiesioginių užsienio investicijų. Vienas ryškiausių investuotojų pasitikėjimo augimo pavyzdžių yra „i&i Biotech Fund“ fondas, įsteigtas 2021 m. ir gavęs apie 50 mln. eurų paramą iš Europos investicijų fondo ir privačių investuotojų. Šio fondo įsteigimas puikiai iliustruoja tiek Čekijos mokslinių tyrimų kokybę, tiek jų komercinį potencialą.
„Čekija turi stiprią mokslinių tyrimų tradiciją ir tvirtą akademinį pagrindą biotechnologijų ir gyvybės mokslų srityje. Mūsų tikslas – sujungti aukščiausio lygio mokslinius tyrimus su novatoriškomis įmonėmis bei remti pasaulinį poveikį turinčių technologijų plėtrą. 2026 m. gegužę pirmą kartą Vidurio ir Rytų Europoje Prahoje bus surengta prestižinė konferencija „BioEquity Europe“. Šis renginys atvers naujas galimybes biotechnologijų sektoriaus plėtrai visame regione. Manome, kad tarpregioninis bendradarbiavimas yra strateginis žingsnis, kuriant atvirą ir konkurencingą Vidurio Europos erdvę, kurioje mokslas ir verslas bendradarbiauja, nepaisydami geografinių ribų“, – pabrėžia „Prague.bio“ generalinė direktorė Petra Kinzlová.
Artėjantis bendradarbiavimo etapas bus aptariamas ir lapkričio 27 d. Vilniuje vyksiančiame „Lithuania-Poland Life Sciences & Biotech Ecosystems Summit 2025“, strateginiame renginyje, skirtame stiprinti partnerystę tarp dviejų sparčiai augančių Europos regionų gyvybės mokslų ir biotechnologijų sektorių. Renginyje bus pristatytos naujausios ekosistemų iniciatyvos, aptartos bendrų projektų kryptys bei investicinių ryšių plėtros galimybės. Daugiau informacijos apie renginį bei programą rasite čia.
