COVID-19 sukeliančio viruso mutacijos pasieks Lietuvą, bet būtų gerai tai kuo labiau pavėlinti, kad vakcinų gamintojai jas spėtų adaptuoti. O skiepai yra vienintelis būdas sustabdyti viruso plitimą, tvirtina Kembridžo universiteto doktorantė virusologė Ingrida Olendraitė. Kaip tik dėl mutacijų plitimo prasminga apriboti žmonių judėjimą tarp valstybių ir bandyti paskiepyti kuo didesnę dalį visuomenės. Mat besidaugindamas virusas „išmoko“ užkrėsti geriau, taigi gali plisti greičiau ir plačiau.
Taip I.Olendraitė praėjusį ketvirtadienį sakė „Virtual Biotech Cafe“ – per vieną iš virtualių susitikimų su biotechnologijų sektoriaus mokslininkais ir verslininkais, kuriuos organizuoja Lietuvos biotechnologų asociacija. Jo metu asociacijos vykdomoji direktorė Agnė Vaitkevičienė mokslininkę klausinėjo apie SARS-CoV-2 mutacijas, kaip ir kodėl jos keičia pandemiją sukėlusį virusą, kurios mutacijos kelia nerimą, kaip jos lemia skiepų efektyvumą.
Pasikeitęs virusas lengviau „pabėga“ nuo imuniteto
Kaip pasakojo virusologė, genomas keičiasi kaskart, gyviems organizmams dauginantis, pavyzdžiui, žmonėms susilaukiant vaikų. Virusai dauginasi ne sulaukę brandos amžiaus, o kaskart, užkrėtę ląstelę, ir gali daugintis šimtais. Šio proceso metu vienas baltymas – RNR polimerazė – „privelia daug klaidų“, bet jos virusams išeina į naudą – padarius tūkstantį savo kopijų, kurios truputį skiriasi, yra tikimybė, kad bent viena išgyvens ir galės toliau keliauti per ląsteles bei daugintis. Mokslininkė tokius nedidelius pokyčius yra linkusi vadinti variacijomis – mutacija įvyksta, kai virusas pasikeičia gerokai labiau. Tam tikroms viruso funkcijoms svarbu, kad jo RNR „susilankstytų“ į tam tikrą struktūrą. Heterociklinės bazės, schemose žymimos raidėmis, turi sutapti poromis: A – su T (virusuose yra U), G – su C. Virusams tokio tikslumo nereikia, jiems svarbu tiesiog susiporavimas, tad kartais A gali pasikeisti į G, o U – į C. SARS-CoV-2 esą mutuoja ne tiek daug, nes, nors minėtas baltymas pridaro klaidų, kitas baltymas jas pataiso.
Esminis virusų tyrimo metodas yra genomo sekoskaita. Tai panašu į knygos turinio supratimą, bandant ją skaityti panaikinus tarpus tarp raidžių. Paėmus mėginį iš nosiaryklės, ieškoma pokyčių genome. Jei pasikeitimų nedaug, tai greičiausiai bus proceso klaida, bet, jei dauguma sekų kitokios, greičiausiai bus mutacija. Taip, sudėjus raidę po raidės, galima palyginti ėminius iš skirtingų žmonių ar šalių. COVID-19 sukeliančio viruso dabartinį genomą sudaro apie 30 tūkst. raidžių. Iki rugsėjo vidurio pradinis jo variantas turėjo septynias mutacijas, dabar – kur kas daugiau. Kadangi šios mutacijos didelės grėsmės nekėlė, apie jas plačiai nebuvo šnekama. Tiesa, I.Olendraitė pažymėjo, kad virusas nėra stipriai pakitęs. SARS-CoV-2 esą nedaug skiriasi nuo SARS-CoV-1, kuris pasaulį buvo išgąsdinęs prieš du dešimtmečius. Tačiau jo variacijų, kurios vadinamos ta pačia britiška mutacija, esama nemažai. „Vis išlenda viruso atmainos, kurios potencialiai geriau prisijungia prie mūsų ląstelių, reiškia, geriau užkrečia, – aiškino mokslininkė. – Taigi normalu, kad variantai, kuriems pavyksta sėkmingiau mus užkrėsti, sėkmingiau užkrečia. Pasidaliname tais virusais, tada jis dar sėkmingiau užkrečia.“ Tam tikri viruso pokyčiai esą leidžia jam lengviau užkrėsti ir „pabėgti“ nuo imuniteto. Britai atlieka daug sekoskaitų ir mato, kad žmogus, turintis tam tikrą viruso variaciją, užkrečia gerokai daugiau žmonių.
„Jei sugebame sulaikyti, kad tos atmainos, kurios potencialiai pabėga nuo imuniteto, neišplistų bent kurį laiką, galime stipriai sustabdyti viską. Nes galime per tą laiką susivakcinuoti. Bet, kaip pamatėme, ypač Vakarų pasaulis nesugeba užlaikyti įvairių virusų plitimo, – sakė I.Olendraitė. – Tos atmainos tikriausiai ateis, bet dabar būtų labai gerai nustumti laiką, kol jos ateis, iki kuo vėliau. Nes jau dabar RNR vakcinų gamintojai, neoficialiais šaltiniais, dirba prie vakcinų adaptavimo. Berods „Pfizer“ vadovas yra pasakęs, kad užtruktų 3-6 savaites adaptuoti.“ Todėl, gaminant naują vakcinų partiją, galima atsižvelgti į aptiktus ir plintančius pokyčius. „Į mašiną įdėjus užsakymo receptą, truputį pakeisti kelias raides tikrai nesunku“, – sakė mokslininkės ir pridūrė, kad, net jei vakcinos efektyvumas bus kažkiek mažesnis nei dabartiniai 95 proc., tai vistiek bus labai gera vakcina.
Ji pristabdo viruso galimybes daugintis, kartu – ir keitimąsi, nes kiekvieno dauginimosi metu gali atsirasti mutacijų. Kita vertus, tuomet virusui atsiranda „motyvacija“ pasikeisti, tobulėti ir prisitaikyti prie situacijos, kad jo nesunaikintų. Taigi skiepai iš dalies gali paskatinti naujų mutacijų atsiradimą, bet tai vyks lėčiau. Doktorantė priminė gripo virusą – jis mutuoja kur kas greičiau ir labiau. Tačiau, jei visi visuomet pasiskiepytų nuo šios ligos, nors skiepų efektyvumas – gerokai mažesnis, greičiausiai pavyktų pagauti mutacijas ir jas pristabdyti. „Vienintelis būdas atsikratyti viruso – skiepai. Tai padarėme su raupais. Jei pasaulis neišleps, gal padarysime ir su kitais virusais“, – apibendrino mokslininkė.
Skaitykite daugiau 15min naujienų portale.
Renginio įrašą stebėkite mūsų Facebook puslapyje ir Youtube kanale.
